Futbolo kamuolį  gainiojęs Vaidotas Vaičeliūnas tapo vienu geriausių Lietuvos žolės  riedulio trenerių. Jo auklėtinės – daugkartinės Lietuvos čempionės.
Sausio 11 d. garbingą 50 metų jubiliejų šventė Lietuvos nusipelnęs  žolės riedulio treneris šiaulietis Vaidotas Vaičeliūnas, kurio  auklėtinės – daugkartinės Lietuvos čempionės.
Vienuolika kartų iš  eilės Lietuvos čempionių – Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto“  moterų žolės riedulio komandos – vyr. treneris V. Vaičeliūnas su  mėgstama sporto šaka draugauja nuo 1986 metų. Iki tol jam egzistavo tik  futbolas, kurį žaidė besimokydamas Panevėžio internatinėje sporto  mokykloje, o vėliau – Šiaulių „Tauro“ komandoje.
V. Vaičeliūnas  keturis kartus tapo Lietuvos futbolo čempionato prizininku. 1984 m.,  atstovaudamas Lietuvos studentų rinktinei, tapo SSRS studentų žaidynių  čempionu. Žolės riedulys jo gyvenime atsirado netikėtai.
Paradoksas,  bet faktas: žolės riedulio Vaidotas niekada nežaidė ir juo nesižavėjo.  Tačiau tapo puikiu profesionaliu treneriu, vienu geriausių per visą  Lietuvos žolės riedulio istoriją. Keičiasi kartos, per 24 treniravimo  metus daug žolės riedulininkių tapo mamomis, augina atžalas. O Vaidotas  vis toks pats – darbštus, kupinas idėjų, didelis optimistas.
Labai  jauna jo vadovaujama „Gintros-Strektės-Universiteto“ komanda neleidžia  treneriui senti. Su ja Vaidotas sieja dideles viltis. Su komanda jam  miela dirbti, savo darbą jis tiesiog dievina.
„Kodėl nemėgau  žolės riedulio? Todėl, kad žolės riedulininkės užimdavo visą aikštę ir  mums, futbolininkams, dažnai tekdavo išeiti treniruotis kitur. Tačiau ne  veltui liaudis sako, kad nespjauk į šulinį, iš kurio vėliau gali  prireikti gerti“, – sako Vaidotas.
V. Vaičeliūnas visą laiką  norėjo dirbti futbolo treneriu. Tačiau 1986 m. tuometis Šiaulių „Klevo“  direktorius Jonas Sakalauskas jam pasiūlė treniruoti žolės  riedulininkes. Vaidotas spyriojosi, sakė, kad šios sporto šakos visiškai  nesupranta. Direktorius neatstojo, teigdamas, kad žolės riedulys kaip  futbolas – tik rankose reikia laikyti lazdą.
„Klevo“ mokyklos  vadovas naujajam treneriui davė paskaityti literatūros ir iš karto  pakvietė į treniruočių stovyklą Širvintose. Ten jubiliatas susipažino su  širvintiškių žolės riedulininkių ugdytoju Vidmantu Strakšiu ir geras 10  dienų tobulėjo. „Nuo to laiko ir „užsikabinau“. Dabar žolės riedulys –  mano gyvenimas“, – teigia Vaidotas.
Jis treniravo žolės  riedulininkes, komanda pasiekė neblogą meistriškumą, o mintyse galvojo  ir apie... futbolą. Sugalvojo, kad jo vadovaujamos žolės riedulininkės  galėtų neblogai žaisti ir futbolą. Kaip tarė, taip padarė. Vos tik  suburta Šiaulių futbolininkių komanda tapo Lietuvos futbolo čempione.  Vėliau šis laimėjimas buvo pakartotas dar kartą.
Tačiau per  penkerius metus Vaidotas pajuto, kad kuo toliau, tuo sunkiau sėdėti ant  dviejų kėdžių, ir futbolo vadeles atidavė Rimantui Viktoravičiui, kuris  iki šiol sėkmingai vadovauja šiauliečių komandai.
Jubiliatas  gimė Polekėlės kaime, Radviliškio rajone. Jau nuo šeštos klasės  Vaidotas – Panevėžio internatinės mokyklos moksleivis. Tėvai jo nenorėjo  išleisti, tačiau Vaidotas labai norėjo tapti geru futbolininku. Jį  tobulino šviesaus atminimo treneris Vidmantas Kuncė. Sportininkas buvo  greitas, todėl treneris jam patikėjo dešiniojo saugo poziciją.
„Įvarčių  daug nepelnydavau, bet komandos draugai juos įmušdavo po mano  perdavimų. Futbolui ir dabar jaučiu nostalgiją, bet nekeiksnoju  gyvenimo, kad tapau žolės riedulio treneriu“, – sako Vaidotas. 1984 m.  jis baigė Šiaulių K. Preikšo pedagoginį institutą, įgijo edukologijos  bakalauro laipsnį. 2004 m. gavo trenerio ir sporto mokytojo licenciją,  2007 m. baigė Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto magistro  studijas.
Nuo  1992 m. V. Vaičeliūnas treniruoja „Gintros-Strektės-Universiteto“  moterų žolės riedulio komandą, kuri gerai žaidžia ne tik vasarą, bet ir  žiemą, penkis kartus tapo Lietuvos uždarųjų patalpų šalies čempione.  Šiaulietės rungtyniauja Europos šalių čempionių taurės turnyruose, du  kartus per Europos šalių klubų čempionių taurės varžybas buvo ketvirta.
„Su  moterimis dirbti nėra lengva. Joms reikia įtikti, jas paguosti,  užjausti. Su vyrais būna paprasčiau. Tačiau yra savų pliusų ir minusų,  moterys – daug tvarkingesnės, kultūringesnės, gerai mokosi.  Nepasakyčiau, kad su savo mokinėmis esu griežtas, tačiau visada  stengiuosi būti tolerantiškas“, – sako jubiliatas.
Vaidotas –  ir ilgametis Lietuvos merginų bei nacionalinės rinktinės treneris.  Anksčiau Šiauliuose žolės riedulį žaidė tik moterys, o dabar atsirado ir  berniukų komanda. Tuo Vaidotas labai džiaugiasi ir yra įsitikinęs, kad  ateityje Šiauliai turės gerų šios sporto šakos trenerių.
„Labai  gerai ir rimtai su berniukais dirba mano mokinė, žaidžiančioji trenerė  Donata Dildaitė, kuriai dar tik 23-eji. Tikiuosi, kad iš tų vaikinukų  išaugs ne tik gerų žaidėjų, bet ir trenerių“, – įsitikinęs „Klevo“  sporto mokykloje dirbantis Vaidotas.
V. Vaičeliūnas aktyviai  dalyvauja ir visuomeniniame sporto gyvenime. Padeda organizuoti sporto  renginius, teisėjauja Lietuvos moterų ir vyrų čempionatuose.
ŠEIMA.  Šeimoje Vaidotas – ne vienintelis sportininkas. Žolės riedulį žaidė jo  duktė vienuoliktokė Greta, bet dabar įniko į mokslus. Dvylikametis sūnus  Ignas lanko futbolo treniruotes Futbolo akademijoje. Žmona Vaidutė –  internatinės sporto mokyklos auklėtoja, anksčiau žaidė krepšinį.
Laisvalaikis?  „Jo kaip ir neturiu. Savaitgaliais – varžybos, kurios vyksta visus  metus, stovyklos. Pavydžiu tiems žmonėms, kurie gali pažvejoti, pabūti  gamtoje. Man geriausias laisvalaikis – kai ramiai pabūnu namie, vasarą  vakarais išeinu į kiemą ir prie kriokliuko pabūnu su kaimynais,  pabendrauju, su jais, išsikepu šašlykų.“
Jubiliatas per savaitę  du tris kartus lanko sveikatingumo centrą, kuris jam suteikia daug jėgų,  padeda užmiršti kasdienę rutiną.
Svajonė? „Norėtųsi, kad mūsų  klubas ar Lietuvos rinktinė kada nors per Europos čempionatą taptų  prizininkais. Tai labai rimta svajonė, bet reali.“