Žolės riedulys - visas gyvenimas

Futbolo kamuolį gainiojęs Vaidotas Vaičeliūnas tapo vienu geriausių Lietuvos žolės riedulio trenerių. Jo auklėtinės – daugkartinės Lietuvos čempionės.

Sausio 11 d. garbingą 50 metų jubiliejų šventė Lietuvos nusipelnęs žolės riedulio treneris šiaulietis Vaidotas Vaičeliūnas, kurio auklėtinės – daugkartinės Lietuvos čempionės.

Vienuolika kartų iš eilės Lietuvos čempionių – Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto“ moterų žolės riedulio komandos – vyr. treneris V. Vaičeliūnas su mėgstama sporto šaka draugauja nuo 1986 metų. Iki tol jam egzistavo tik futbolas, kurį žaidė besimokydamas Panevėžio internatinėje sporto mokykloje, o vėliau – Šiaulių „Tauro“ komandoje.

V. Vaičeliūnas keturis kartus tapo Lietuvos futbolo čempionato prizininku. 1984 m., atstovaudamas Lietuvos studentų rinktinei, tapo SSRS studentų žaidynių čempionu. Žolės riedulys jo gyvenime atsirado netikėtai.

Paradoksas, bet faktas: žolės riedulio Vaidotas niekada nežaidė ir juo nesižavėjo. Tačiau tapo puikiu profesionaliu treneriu, vienu geriausių per visą Lietuvos žolės riedulio istoriją. Keičiasi kartos, per 24 treniravimo metus daug žolės riedulininkių tapo mamomis, augina atžalas. O Vaidotas vis toks pats – darbštus, kupinas idėjų, didelis optimistas.

Labai jauna jo vadovaujama „Gintros-Strektės-Universiteto“ komanda neleidžia treneriui senti. Su ja Vaidotas sieja dideles viltis. Su komanda jam miela dirbti, savo darbą jis tiesiog dievina.

„Kodėl nemėgau žolės riedulio? Todėl, kad žolės riedulininkės užimdavo visą aikštę ir mums, futbolininkams, dažnai tekdavo išeiti treniruotis kitur. Tačiau ne veltui liaudis sako, kad nespjauk į šulinį, iš kurio vėliau gali prireikti gerti“, – sako Vaidotas.

V. Vaičeliūnas visą laiką norėjo dirbti futbolo treneriu. Tačiau 1986 m. tuometis Šiaulių „Klevo“ direktorius Jonas Sakalauskas jam pasiūlė treniruoti žolės riedulininkes. Vaidotas spyriojosi, sakė, kad šios sporto šakos visiškai nesupranta. Direktorius neatstojo, teigdamas, kad žolės riedulys kaip futbolas – tik rankose reikia laikyti lazdą.

„Klevo“ mokyklos vadovas naujajam treneriui davė paskaityti literatūros ir iš karto pakvietė į treniruočių stovyklą Širvintose. Ten jubiliatas susipažino su širvintiškių žolės riedulininkių ugdytoju Vidmantu Strakšiu ir geras 10 dienų tobulėjo. „Nuo to laiko ir „užsikabinau“. Dabar žolės riedulys – mano gyvenimas“, – teigia Vaidotas.

Jis treniravo žolės riedulininkes, komanda pasiekė neblogą meistriškumą, o mintyse galvojo ir apie... futbolą. Sugalvojo, kad jo vadovaujamos žolės riedulininkės galėtų neblogai žaisti ir futbolą. Kaip tarė, taip padarė. Vos tik suburta Šiaulių futbolininkių komanda tapo Lietuvos futbolo čempione. Vėliau šis laimėjimas buvo pakartotas dar kartą.

Tačiau per penkerius metus Vaidotas pajuto, kad kuo toliau, tuo sunkiau sėdėti ant dviejų kėdžių, ir futbolo vadeles atidavė Rimantui Viktoravičiui, kuris iki šiol sėkmingai vadovauja šiauliečių komandai.

Jubiliatas gimė Polekėlės kaime, Radviliškio rajone. Jau nuo šeštos klasės Vaidotas – Panevėžio internatinės mokyklos moksleivis. Tėvai jo nenorėjo išleisti, tačiau Vaidotas labai norėjo tapti geru futbolininku. Jį tobulino šviesaus atminimo treneris Vidmantas Kuncė. Sportininkas buvo greitas, todėl treneris jam patikėjo dešiniojo saugo poziciją.

„Įvarčių daug nepelnydavau, bet komandos draugai juos įmušdavo po mano perdavimų. Futbolui ir dabar jaučiu nostalgiją, bet nekeiksnoju gyvenimo, kad tapau žolės riedulio treneriu“, – sako Vaidotas. 1984 m. jis baigė Šiaulių K. Preikšo pedagoginį institutą, įgijo edukologijos bakalauro laipsnį. 2004 m. gavo trenerio ir sporto mokytojo licenciją, 2007 m. baigė Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto magistro studijas.

Nuo 1992 m. V. Vaičeliūnas treniruoja „Gintros-Strektės-Universiteto“ moterų žolės riedulio komandą, kuri gerai žaidžia ne tik vasarą, bet ir žiemą, penkis kartus tapo Lietuvos uždarųjų patalpų šalies čempione. Šiaulietės rungtyniauja Europos šalių čempionių taurės turnyruose, du kartus per Europos šalių klubų čempionių taurės varžybas buvo ketvirta.

„Su moterimis dirbti nėra lengva. Joms reikia įtikti, jas paguosti, užjausti. Su vyrais būna paprasčiau. Tačiau yra savų pliusų ir minusų, moterys – daug tvarkingesnės, kultūringesnės, gerai mokosi. Nepasakyčiau, kad su savo mokinėmis esu griežtas, tačiau visada stengiuosi būti tolerantiškas“, – sako jubiliatas.

Vaidotas – ir ilgametis Lietuvos merginų bei nacionalinės rinktinės treneris. Anksčiau Šiauliuose žolės riedulį žaidė tik moterys, o dabar atsirado ir berniukų komanda. Tuo Vaidotas labai džiaugiasi ir yra įsitikinęs, kad ateityje Šiauliai turės gerų šios sporto šakos trenerių.

„Labai gerai ir rimtai su berniukais dirba mano mokinė, žaidžiančioji trenerė Donata Dildaitė, kuriai dar tik 23-eji. Tikiuosi, kad iš tų vaikinukų išaugs ne tik gerų žaidėjų, bet ir trenerių“, – įsitikinęs „Klevo“ sporto mokykloje dirbantis Vaidotas.

V. Vaičeliūnas aktyviai dalyvauja ir visuomeniniame sporto gyvenime. Padeda organizuoti sporto renginius, teisėjauja Lietuvos moterų ir vyrų čempionatuose.

ŠEIMA. Šeimoje Vaidotas – ne vienintelis sportininkas. Žolės riedulį žaidė jo duktė vienuoliktokė Greta, bet dabar įniko į mokslus. Dvylikametis sūnus Ignas lanko futbolo treniruotes Futbolo akademijoje. Žmona Vaidutė – internatinės sporto mokyklos auklėtoja, anksčiau žaidė krepšinį.

Laisvalaikis? „Jo kaip ir neturiu. Savaitgaliais – varžybos, kurios vyksta visus metus, stovyklos. Pavydžiu tiems žmonėms, kurie gali pažvejoti, pabūti gamtoje. Man geriausias laisvalaikis – kai ramiai pabūnu namie, vasarą vakarais išeinu į kiemą ir prie kriokliuko pabūnu su kaimynais, pabendrauju, su jais, išsikepu šašlykų.“

Jubiliatas per savaitę du tris kartus lanko sveikatingumo centrą, kuris jam suteikia daug jėgų, padeda užmiršti kasdienę rutiną.

Svajonė? „Norėtųsi, kad mūsų klubas ar Lietuvos rinktinė kada nors per Europos čempionatą taptų prizininkais. Tai labai rimta svajonė, bet reali.“