Turiningų 2012 metų !

Sveiko ir optimistinio požiūrio į aplinką ir į save, spalvotų linkėjimų, giedrų minčių, noro ir pastangų, jog ateinantys metai būtų bent dešimt kartų geresni ir gražesni.

Startuoja LŽRF vyrų ir moterų uždarų patalpų čempionatas

2012 metų sausio 07-08 dienomis Panevėžyje (Rankinio centro sporto salė, Durpyno g. 3a) įvyks LŽRF vyrų uždarų patalpų čempionato I rato „A“ ir „B“ divizionų varžybos, sekantį savaitgalį (sausio 14-15 dienomis), ten pat, startuos LŽRF moterų uždarų patalpų čempionato I rato „A“ ir „B“ divizionų varžybos .

Vyrų čempionatų dalyviai:
"A“ diviziono varžybų komandos-dalyvės:
1.Širvintų „Inta-Baltic Champingnons“ *
2.Vilniaus SK „Ardas-Rudamina - Vilniaus raj. SM“ *
3.Vilniaus raj. SM *
4.Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras *
5. Širvintų SM *

Varžybų pradžia 2012 m. sausio 07 d. 11.00 val. iki 16.00 val.

„B“ diviziono varžybų komandos-dalyvės:
A pogrupis:
Joniškio raj. SC
Šiaulių SM „Klevas“
Kėdainių ŽRK „Kėdainiai“

B pogrupis:
Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 2“ *
Širvintų SM 2 *

Varžybų pradžia 2012 m. sausio 08 d. 10.00 val. iki 16.00 val.

Moterų čempionatų dalyvės:
„A“ diviziono komandos:
Šiaulių „Gintra-Strektė-Universitetas“
Vilniaus “HFTC-Tauras“
Širvintų „Inta“ *
Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras“
Kelmės „Kelmė“

„B“ diviziono komandos:
„A“ pogrupis:
1.Šiaulių SM „Klevas 1“
2.Šiaulių „Šiauliai“
3.Kauno „Tauras-Veršvai“ *

„B“ pogrupis:
1.Šiaulių „Lidvija“
2.Širvintų SM *
3.Šiaulių SM „Klevas 2“

* - Patvirtino dalyvavimą.

Varžybų pradžia 2012 m. sausio 14 d. nuo 10.00 val. iki 19.00 val. – dalyvauja „A“ diviziono ir „B“ diviziono A pogrupio komandos, sausio 15 d. nuo 10.00 val. iki 19.00 val. – dalyvauja „A“ diviziono ir „B“ diviziono B pogrupio komandos.

2012 m. Lietuvos vyrų uždarų patalpų čempionato „A“ diviziono varžybos bus vykdomos 3 ratų sistema pagal FIH uždarų patalpų varžybų taisykles, „B“ diviziono varžybos bus vykdomos 2 ratų sistema, po to Olimpine sistema išsiaiškinant visas vietas.

Informacijos šaltinis: http://www.zoles-riedulys.lt

Grindų riedulys aplankė Pabradės socialinės globos namus

Prabėgus Šv.Kalėdų savaitgaliui Lietuvos grindų riedulio federacijos (LGRF) atstovai su dovanomis aplankė Pabradės socialinės globos namus.

Ši graži iniciatyva buvo įkūnyta LGRF Plėtros komiteto vadovo, Jurijaus Jakubovskio. Globos namai įkurti 1963 metais, juose gyvena fizinę ir protinę negalią turintys žmonės. Federacijos atstovus pasitiko globos namų direktorės pavaduotoja, ponia Janina, kuri aprodė labai gražiai sutvarkytą aplinką ir gražiai įrengtas gyvenamasias bei laisvalaikio praleidimo patalpas. Šio gražaus komplekso gyventojai turi puikias sąlygas reikšti savo gebėjimus tiek kultūros, meno srityje, tiek ir sportuojant įvairias sporto šakas. Globos namai aktyviai dalyvauja įvairiose sporto varžybose ir Lietuvoje, ir užsienyje, dažnai namo grįžta iškovoję ne vieną taurę ir prizinę vietą. Prieš 2 metus buvo pastatytas puikus sporto kompleksas, kuriame savo vietą rado sportinių žaidimų ir treniruoklių salės, terapiniams pratimams skirtas baseinas. Su globotiniais labai aktyviai, gražiai ir kantriai dirba du sporto treneriai - Rimvydė ir Česlovas.

Grindų riedulio federacijos pagrindinis vizito tikslas buvo supažindinti globos namų auklėtinius su grindų riedulio žaidimu ir padovanoti šio žaidimo inventoriaus, tuo būdu praturtinti laisvalaikį žaidimu, kuris nereikalauja išskirtinių fizinių savybių ir tinka net žmonėms su negalia. Smagu buvo matyti žaidžiančiųjų entuziazmą, emocijas pirmą kartą išbandžius grindų riedulį.

Skirtingi savaitgaliai

Paskutines dvi rungtynes šiais metais grindų riedulio Mėgėjų lygoje sužaidė “Ardo” klubas.
Prieš savaitę komandos varžovai buvo vieni iš turnyro favoritų, “Davidoff club” komanda. Rungtynių pradžia sėkmingiau susiklostė varžovams – vedini savo lyderių M.Varnelio ir R.Žutauto, po pirmo kėlinuko “Davidoff club” pirmavo 2-0. Tik prasidėjus antrajam kėlinukui, Artūras Macijauskas rezultatą sušvelnino, bet po 5 minučių varžovai vėl atstatė dviejų įvarčių persvarą. Po šio įvarčio “Ardo” komandos žaidėjus tarsi kas pakeitė – viena po kitos sekė greitos, rezultatyvios atakos, kurios nesustojo ir trečiajame kėlinuke. Iš pradžių rezultatą išlygino rezultatyvus komandos puolėjos Violitos Kossak smūgis, o kamandos persvarą antrajame kėlinuke užtvirtino dar du tolimi ir tikslūs smūgiai. Pasižymėjo A.Beinorovič ir A.Macijauskas. Įvarčių gausa tęsėsi ir paskutiniame kėlinuke. Iš pradžių antrą kartą pasižymėjo V.Kossak, o po 5 minučių gražiai pabėgimą vienas prieš vieną su vartininku užbaigė komandos kapitonas Andrius Mickus. Kai jau atrodė, kad priešininkai nieko nebepajėgs pakeisti, 2 minučių bėgyje jie sugebėjo įnešti šiek tiek intrigos rungtynėse ir įtampos į “Ardo “ gretas, pelnydami du greitus įvarčius. Visgi, likus iki rungtynių pabaigos 2 minutėms, trečiasis aktyvios puolėjos Violitos įvartis padėjo galutinį tašką rungtynėse ir įtvirtino aiškią “Ardo “ persvarą šiose rungtynėse. Galutinis rezultatas – 10-5 (0:2, 5:1, 5:2). Tai buvo rezultatyviausios turnyre “Ardo” rungtynės.
Vakar, gruodžio 18 d., vykusiose rungtynėse ardiečiai susirėmė su DNB grindų riedulininkais. Tai buvo dar vienas stiprus priešininkas, kuris turnyrinėje lentelėje užima 2-ąją vietą. Tiek vienoje, tiek kitoje komandoje trūko keletos pajėgių žaidėjų, bet tai nei kiek neatsiliepė dvikovos atkaklumui. Rungtynės prasidėjo gana ramiai ir žaidimas vyko korektiškai. Įpusėjus pirmam kėlinukui, į priekį, po rezultatyvaus Giedriaus Adomavičiaus smūgio, išsiveržė “Ardas”. Baigiantis kėliniui, kuriozinį, išlyginamajį įvartį pasiekė priešininkai. Smūgiuotas kamuoliukas kliudė gynėjo lazdą ir pakeitęs kryptį įskrido į viršutinį vartų kampą. Antrasis kėlinukas prabėgo gana ramiai, įvarčių pelnyti nepavyko nei vienai komandai. Visa rungtynių drama išsirutuliojo trečiame kėlinuke. Iš pradžių, po “Ardo” gynėjų neatidumo, įvartį varžovai pelnė greitai atlikę priešais vartus paskirtą baudos smūgį. Meistrišku smūgiu į vartų “devyniukę” įvartį pelnė Ritas Jaliniauskas. Įpusėjus kėlinukui “Ardo” komandą į priekį išvedė Violitos Kossak įvartis. Paskutinėmis minutėmis nelabai darnus “Ardo” gynėjų žaidimas lėmė galutinį rungtynių rezultatą. Puldami varžovo vartus, žaidėjai ne visada sužiūrėdavo varžovų greitų išpuolių, per kuriuos ir buvo pelnyti du paskutiniai rungtynių įvarčiai, kurie įtvirtino DNB pergalę galutiniu rezultatu 4-3 (1:1, 0:0, 3:2). Paskutinius du DNB įvarčius pelnė nenuilstantis komandos puolėjas Vadimas Pčelnikovas, labai gerai pasinaudojęs savo individualiu gebėjimu realizuoti susidariusias įvartines situacijas.
Paskutinėje lygos dvikovoje 2011 metais susitiko “Suomijos gildijos” ir “Swedbank” komandos. Pirmą rungtynių įvartį pelnė “Swedbank” komanda, bet kaip parodė vėlesni įvykiai aikštelėje, tai buvo gana retas jų reiškinys rungtynėse. “Suomijos gildijos” riedulininkai ne tik greitai išlygino rezultatą, bet ir per likusi rungtynių laiką susikrovė gana solidžią persvarą. Tam įtakos turėjo ir 3 komandos merginų pelnyti įvarčiai, ženkliai sutvirtinę įgytą persvarą. Rungtynės baigėsi įtikinama “Suomijos gildijos” pergale rezultatu 11-3.

Turnyrinė lentelė ir kita rungtynių statistika: www.andajus.eu

"Žalgiris Open" taurė - Vilniaus raj. SM komandai

Pirmąjį gruodžio savaitgalį vyko "Žalgiris Open" taurės turnyras.

Jame dalyvavo 4 komandos : Vilniaus raj. SM, Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 1“, Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 2“, Šiaulių SM „Klevas“. Pirmame turnyro etape komandos susitiko paskirtose porose, dvikovų nugalėtojai kovojo finale, pralaimėję – dėl 3 vietos. Vilniaus raj. SM pirmoje dvikovoje nugalėjo Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 2“ 2-0 (1-0), o finale 4-1 (0-0) įveikė Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 1“.

Kitos varžybos pasibaigė tokiais rezultatais :

Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 1“ - Šiaulių SM „Klevas“ 4:1 (2:1)

Dėl 3-4 vietų - Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 2“ - Šiaulių SM „Klevas“ 1:6 (0:4).

Galutinė komandų rikiuotė ir geriausi žaidėjai:
1 vieta - Vilniaus raj. SM (V. Jankevičius)
2 vieta - Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 1“ (R. Kulikovski)
3 vieta - Šiaulių SM „Klevas“ (M. Pocevičius)
4 vieta - Vilniaus SŽK „Žuvėdra-Tauras 2“ (S. Ignatavičius)

Informacijos šaltinis: http://www.zoles-riedulys.lt

Moterys išsidalino apdovanojimus

Sekmadienį, gruodžio 11 d., Šveicarijoje pasibaigė 8-tasis moterų Pasaulio grindų riedulio čempionatas 2011 (WFC11).

Šio čempionato metu buvo užfiksuotas rekordinis žiūrovų skaičius. Viso čempionato varžybas stebėjo 28 180 grindų riedulio sirgalių. Tai reiškia, kad į vienas rungtynes vidutiniškai ateidavo 655 žiūrovai.

Kaip ir buvo tikėtasi, šio čempionato finale rungėsi grindų riedulio grandų ekipos iš Švedijos ir Suomijos. Kova dėl trečios vietos neapsėjo be staigmenų, o nuaidėjus finalinėms sirenoms turnyrinė lentelė atrodė taip:

1. Švedija

2. Suomija

3. Čekija

4. Šveicarija

5. Norvegija

6. Lenkija

7. Latvija

8. Danija

9. JAV

10. Rusija

11. Vokietija

12. Slovakija

13. Nyderlandai

14. Vengrija

15. Australija

16. Japonija

Per apdovanojimų ceremoniją pirmą kartą buvo įteiktas naudingiausio žaidėjo prizas – Asics auksinio batelio trofėjus (agl. Asics Golden Shoe MVP Trophy). Pagrindinė šio apdovanojimo mintis – pagerbti ir pažymėti talentingus grindų riedulio žaidėjus, o taip pat šis apdovanojimas skirtas didinti grindų žaidėjų populiarumui. Šis trofėjus iš tiesų yra unikalus, nes jis bus įteikiamas per vyrų ir moterų pirmenybes taip pabrėžiant lyčių lygybę – vieną pagrindinių IFF vertybių. Na o pirmasis, tradiciniu tapsiantis apdovanojimas atiteko Švedijos rinktinės žaidėjai Sarai Kristoffersson.

Finalas – įtampa iki pat galo

Finalinėje dvikovoje čempionų titulą ginusi Švedijos rinktinė buvo laikoma šių rungtynių, kaip ir viso čempionato, favorite, tačiau Suomijos komanda - stiprus priešininkas, tad finalinės rungtynės nuo pat pradžių žadėjo atkaklią kovą visoje aikštelėje.

Rungtynių pradžioje abi komandos žaidė atsargiai ir nors Suomija dažniau kurė įvartines situacijas prie savo oponenčių vartų, pirmą rungtynių įvartį, ganėtinai keistą, pelnė Švedijos komanda. Kamuoliukas šokinėdamas keista trajektorija nuskriejo į vartus. Įvartis buvo įskaitytas.

Įpusėjus pirmajam kėliniui švedės perėmė žaidimo kontrolę ir Anna Wijk, gavusi tikslų perdavimą iš aikštės kampo, pelnė antrą įvartį. Pirmas kėlinys pasibaigė švedėms pirmaujant 2:0.

Prasidėjus antram kėliniui, abi komanda stengėsi žaisti didele sparta ir spausti varžoves visoje aikštelėje. Suomė Laura Kokko įmušė pirmą įvartį į Švedijos vartus 2-ą kėlinio minutę, bet jau po vienos minutės švedė Sara Kristofferson įmušė savo 13 įvartį šiose pirmenybėse ir sugrąžino savo komandai dviejų įvarčių persvarą.

Po kovos aikštės kampe prie Švedijos vartų, Eliisa Alanko sugebėjo atiduoti perdavimą Laurai Mertsalmi, jos netikslų smūgį į vartus nukreipė Anne Suomalainen ir įvarčių skirtumui vėl sumažėjus iki minimumo, aikštelėje vėl pasijuto įtampa.

Paskutiniame kėlinyje žaidėjos atidavė paskutines jėgas. Švedės turėjo gerų progų įmušti įvartį, bet nepriekaištingas suomių vartininkės Jonna Makela žaidimas neleisdavo jų realizuoti. Suomijos riktinės žaidėjos bandė kurti pavojingas situacijas prie varžovių vartų, bet visi bandymai buvo nesėkmingi. Po eilinės kovos prie suomių vartų, J.Makela nesugėbėjo atremti Karolinos Widar smūgio. Kamuoliukas, atsimušęs nuo virpsto, kelis kartus pašoko ir jau antrą kartą per šias rungtynes keistu būdu atsidūrė Suomijos rinktinės vartuose. Rezultatu 4-2, po 60 minutės trukusios įtemptos kovos, Švedijos moterų rinktinė apgynė savo čempionų titulą.

Belieka paminėti, kad Švedijos rinktinė yra pirma komanda sugebėjusi laimėti 3 pasaulio čempionatus iš eilės.

Rungtynės dėl 3 vietos – staigmena čempionato šemininkėms

Didelis greitis, stipri energetika ir pastovus spaudimas. Taip galima apibūdinti rungtynes dėl trečios vietos tarp Čekijos ir Šveicarijos.

Šveicarijos rinktinė žaidė namie, kas jai turėjo suteikti pranašumą. Šeimininkės nuo rungtynių pradžios žaidė trim penketais. Greitai besikeisdamos, šveicarės galėjo spausti savo varžoves. Varžovės žaidimą pradėjo tik dviem penketais, bet net neįpusėjus pirmam kėliniui perėjo prie žaidimo trim penketais, siekiant atlaikyti besikeičiančių šveicarių išpuolius. Julia Suter įmušė pirmą įvartį Šveicarijos komandai, gavusi perdavimą iš Corin Ruttimann, 5-ą žaidimo minutę. Čekės atkakliai priešinosi, tačiau joms sunkiai sekėsi pabėgti nuo varžovių ir atsidengti. Buvo tik kelios pavojingos situacijos prie Šveicarijos vartų, bet išlyginti rezultato nepavykdavo. Kėliniui einant į pabaiga Šveicarija vis labiau kontroliavo žaidimą.

Pirmoje 2 kėlinio pusėje šveicarės dominavo aikštelėje, o Čekijos vartininkė Jana Christianova rodė aukštą žaidimo lygį atremdama visus varžovių išpuolius prie jos vartų. Tik įpusėjus kėliniui Corin Ruttimann, gavusi perdavimą iš Mirca Anderegg, padvigubino Šveicarijos persvarą. Rezultatas tapo 2:0.

Įvykių eiga antrame kėlinuke pasikeitė, kai po 3 minučių Ramona Gabathuler gavo pražangą už atstumo nesilaikymą, čekės gavo kiekybinę persvarą ir Iveta Hyrslova pelnė pirmą įvarti savo komandai. Po šio įvarčio, padidėjus įtampai, Šveicarijos komanda pradėjo neužtikrintai žaisti gynyboje ir dėl individualių bei komandinių klaidų leido perimti iniciatyvą Čekijos komadai. 37 –ą rungtynių minutę Hanka Lackova po tikslaus Lucia Szotkowska perdavimo išlygino rezultatą. Iki antro kėlinio pabaigos rezultatas išliko 2-2, bet tarsi pabudusi iš miego Čekijos rinktinė pradėjo rodyti žaidimą, kuriuo dėka jos dabar žaidžia dėl medalių.

Nuo pat pirmų trečio kėlinio minučių aikštėje vyko įtempta kova. Salė, užpildyta Šveicarijos sirgalių, ėjo iš proto. Abi komandos sunkiai dirbo kovojant dėl bronzinių apdovanojimų, įtampa augo ir spragos gynyboje didėjo. Pasinaudojusi gynėjų klaida, 52-ą rungtynių minutę, Dominika Steglova išvedė Čekijos rinktinę į priekį. Šveicarės kovojo iki pat rungtynių pabaigos, bet nuskambėjus finaliniam švilpukui švieslentėje degė rezultatas 3-2 Čekijos naudai. Tai reiškė, kad Čekijos moterys iškovodojo pirmuosius savo medalius pasaulio grindų riedulio pirmenybėse.

Geriausiomis rungtynių žaidėjomis buvo išrinktos Jana Christianova ir Corin Ruttimann.

Straipsnyje panaudota informacija iš www.floorball.org ir www.wfc2011.ch

Baltarusijos grindų riedulys – koks jis?

“Grindų riedulį reikia žaisti širdimi ir gražiai, o jei norisi kietesnės kovos – eik žaisti ledo ritulį.” Taip kalba Sergejus Lagoiko, Baltarusijos grindų riedulio atviros lygos teisėjų vadas.

Grindų riedulys (angl.floorball) į Baltarusiją atėjo 2005 metais. Grupelė entuziastų pradėjo jį žaisti savo malonumui, o kai tokių mėgėjų susirinko jau 15, kilo mintis sukurti oficialią organizaciją ir pradėti rimtesni šios sporto šakos vystymą šalyje. Pirmasis, neoficialus, Baltarusijos čempionatas įvyko 2007 metais, rungtynės buvo žaidžiamos vidurinės mokyklos salėje. Nuo 2008 metų vyksta jau oficialios varžybos. 2011 – 2012 m. čempionatas jau trečiasis Baltarusijos “florbolo” istorijoje ir pirmą kartą jame dalyvauja 7 komandos, viena iš jų – komanda iš Lietuvos, praėjusių metų Lietuvos čempionai, FLC Vilnius “UV”.

Šių metų atviros lygos rungtynės žaidžiamos gražioje, naujoje ir erdvioje olimpinio rankinio rezervo sporto komplekso salėje. Pasak Aleksandro Šulga, Baltarusijos grindų riedulio vadovo, kad gauti dabartines sąlygas, jiems teko nemažai nuveikti. “Pagal šalies įstatymus, kad sporto šaką Baltarusijos Sporto ministerija pripažintų oficialia, turi būti surengti ne mažiau kaip trys oficialūs vietos čempionatai. Po šio sezono yra didelė tikimybė, kad federacija įgaus oficialų statusą. Kolkas žaidimas žaidžiamas tik Minske. Dar sunku surasti bei “užkrėsti” entuziastus grindų rieduliu kituose Baltarusijos regionuose, bet situacija galbūt pasikeis, kai “florbolas” šalyje bus pripažintas aukščiausios sporto vadovybės.”

Per tris pastaruosius metus baltarusai iš tarptautinės grindų riedulio federacijos (IFF) gavo standartus atitinkančius aikštės bortus, vartus, kitą inventorių ir visą tai padeda tobulinti žaidimo įgūdžius ir auginti jaunimą. Jau auga perspektyvūs, 15-17 metų jaunuoliai, iš kurių yra suburta komanda, pavadinimu “Energija”, šiemet jau dalyvaujanti čempionate ir po kelių, šių metų čempionato, turų žengianti antroje turnyrinės lentelės vietoje.

Sergejus Lagoiko pats yra žaidęs grindų riedulį. “Viską gyvenime esu įpratęs daryti tik gerai, o jei to jau nebepavyksta, reiškia reikia kažką keisti. Taip ir su “florbolu” – kai supratau, kad dėl amžiaus jau nebepajėgiu tinkamai varžytis su atėjusiu jaunimu, nutariau užsiimti kita veikla, susijusia su grindų rieduliu ir tai daryti gerai” – sako Sergejus. “Pradėjau vadovauti Baltarusijos teisėjų kolektyvui, pats stengiuosi tobulėti šioje srityje ir stengiuosi naudotis kiekviena galimybe ir kvietimu teisėjauti užsienyje. Labai naudingų pastabų dėl teisėjavimo aš ir mano kolega, Dmitrijus, gavome iš tarptautinės kategorijos teisėjo, latvio Martinšo, per šiemet Latvijoje vykusi Canadien Cup turnyrą. Su malonumu teisėjavome ir Vilniuje vykusiame turnyre. Šiemet į savo lygos varžybas pasikvietę Lietuvos komandą, nusprendėme pasikviesti ir savo kolegą iš Lietuvos, teisėją Elidijų, su kuriuo teko dirbti Vilniaus turnyre ir kuris taip pat vadovauja lietuvių teisėjų kolektyvui. Bendrauti, dalintis patirtimi, kelti savo žaidimo supratimo lygį reikia ne tik žaidėjams, bet ir teisėjams, nuo kurių sprendimų taip pat labai priklauso žaidimo patrauklumas ir kokybė. Abiejų mūsų šalių jaunoms organizacijoms tai yra labai naudinga, todėl labai džiaugiuosi tokiu užsimezgusiu šiltu bendradarbiavimu. Norėčiau ir tikiuosi, kad tokia draugystė bus ilgalaikė.”

Komandos siela ir varomoji jėga

Martynas Karkauskas, 26 metų FLC Vilnius “UV” komandos kapitonas, turintys gražių svajonių ir norų, apie savo aistrą, komandą, grindų riedulį ir jo perspektyvas Lietuvoje.

Pirmąjį 2011 m.gruodžio savaitgalį FLC Vilnius “UV” pradėjo kovas atvirajame Baltarusijos grindų riedulio čempionate. Ar tai pirmasis oficialus turnyras komandos istorijoje ir kaip kilo idėja jame dalyvauti?

Tai nėra pirmasis toks oficialus turnyras. Pirmasis buvo Latvijoje, kur 2006-2008 metais dalyvavome Latvijos čempionato žemiausiame divizione. Buvome pakviesti dalyvauti su Latvijos grindų riedulio veteranų komandomis ir aš manau, kad pagal tai ką mes esame matę ir kur žaidę, Baltarusijos čempionatas tikrai neturėtų būti nei pats sunkiausias ar pirmasis ko mes neesame matę, kad įėjus į aikštelę mums būtų šokas nuo varžovų žaidimo lygio.

Per dvi dienas teko sužaisti tris rungtynes. Koks ispūdis iš šių rungtynių ir varžybų organizacijos?

Organizacija puiki, nes žaidėme gražioje sporto bazėje, puikioje salėje. Teisėjavimas buvo geras, matėsi, kad Baltarusijos teisėjų lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvos. Jei lyginti tarptautiniu mastu, tai tiek ir baltarusams teisėjams dar yra kur tobulėti,tiek ir mūsų teisėjams, net dar daugiau. O jei apie ispūdį iš sužaistų rungtynių - tai jis gana skirtingas, nes teko žaisti su gana skirtingo pajėgumo komandomis. Pirmas rungtynes žaidėme su čempionato autsaideriais, bet šiose rungtynėse buvo labai sunku pademonstruoti sau įprastą žaidimą, nes teko išbėgti į aikštelę tik atvykus į sporto arena, buvome pavargę po ilgos kelionės ir teko pripažinti akivaizdų varžovų pranašumą. Gavome savotišką pamoką, kad ateityje kelionę visgi reiktų planuoti atidžiau ir organizmui prieš varžybas nesuteikti tokios įtampos. O žaidžiant kitas rungtynes viso mūsų žaidimo kreivė kilo tik aukštyn. Antras rungtynes, po atkaklios kovos, pralaimėjome tik vieno įvarčio skirtumu dukart Baltarusijos čempionams, kurie šiose pirmenybėse dabar žengia trečioje turnyrinės lentelės vietoje, o paskutinėse rungtynėse žaidėme prieš baltarusų augantį jaunimą, prieš kuriuos tikrai galėjome laimėti, bet teko pasitenkinti lygiosiomis.

Antros žaistos rungtynėse tau asmeniškai buvo labai sėkmingos, įmušiai net tris įvarčius ir tokiu būdu, kaip komandos kapitonas, turbūt stengeisi užvesti komandos draugus ir parodyti, kad tas pirmasis pralaimėjimas 0-4 buvo gana atsitiktinis?

Iš dalies pralaimėjimas gal ir nebuvo toks jau atsitiktinis. Galbūt pirmose rungtynėse nebuvome dar tinkamai nusiteikę, o ta asmeninė sėkmė sekančiame susitikime manau yra labai susijusi su visų aikštėje buvusių žaidėjų indėliu. Juk vieni atlieka sunku darbą gynyboje, kiti - savalaikius ir tikslius perdavimus, o tretiems, kaip man, lieka naudotis tomis pastangomis ir mušti įvarčius. Tam ir esu puolimo smaigalyje. Labai svarbus žaidimo faktorius buvo sklandus perėjimas vienu perdavimu iš gynybos į greitą puolimą. Praktiškai visi įvarčiai buvo pasiekti staigiose kontratakose, kada smūgiuotas kamuoliukas atšokdavo nuo galinio borto, o man tik belikdavo ji tinkamai nukreipti į vartus. Galima sakyti, kad toks yra mūsų žaidimo stilius.

Prieš dvejus metus „Ardo“ klubo veteranų komanda pirmą kartą dalyvavo atvirame Latvijos veteranų grindų riedulio čempionate ir nors šis bandymas nebuvo labai sėkmingas, bet jis davė neįkainojamos patirties ateities kovoms Lietuvos čempionate. Jūsų komanda yra stipriausia šiai dienai Lietuvoje ir turinti daugiausia patirties įvairiuose turnyruose už šalies ribų. Kokios tavo prognozės apie komandos perspektyvas Baltarusijos čempionate ir kokia tai nauda Lietuvos grindų rieduliui?

Kalbant apie perspektyvas šiame čempionate, tai manau, kad su kiekviena vietine komanda galime konkuruoti ir laimėti rungtynes, tik dažnai daug kas priklauso nuo smulkmenų – kaip seksis žaisti patiems ir kaip tai leis daryti varžovas, nuo varžovų priimtų taktinių sprendimų ir kaip mums seksis primesti savo braižą varžovui. Kokia nauda iš dalyvavimo čia – manau, kad tai naudinga ne tik mums, bet ir mūsų, Lietuvos, lygai. Žaisdami prieš mus, varžovai irgi gaus naudos dėl mūsų turimos didesnės žaidybinės patirties. Žaidžiant su pajėgesniais, labiau patyrusiais varžovais, silpnesnį visada gauna tam tikrų, naudingų pamokų. O įgauta patirtis visada, manau, gali turėti pritaikymą. Juk daugelis žaidėjų kažkada baigia sportininko karjerą, o tada kai kas galbūt turi norą visą ką sukaupė kaip žaidėjas perduoti ateities kartoms – vaikams.

Tu esi tarsi komandos siela, jos kapitonas ir žaidi grindų riedulį jau ne pirmus metus. Kas tave sudomino šia sporto šaka ir kuo ji tave patraukė?

Ši sporto šaka mane patraukė gana senai ir turbūt tam įtakos turėjo tai, kad nuo vaikystės norėjau žaisti ledo ritulį. Tačiau vaikams Lietuvoje tai buvo sunkiai įgyvendinama svajonė, nes vienintelė tuo laiku reguliariai veikianti ledo arena buvo tik Elektrėnuose. Grindų riedulys man tapo tarsi alternatyva ledo rituliui. Mano mokykloje ( A.Vienuolio – aut.pastaba) buvo sukurtas grindų riedulio būrelis, kuriame pradėjau pirmus savo žingsnius šiame sporte, o vėliau, pabaigęs mokslus, su bendraminčiais įkūrėme klubą.

Tavo komandos pavadinimo trumpinys “UV” reiškia “Užkeiktieji vienuoliai”– kodėl toks gana neįprastas sporto klubo pavadinimas?

Tai susiję su Antano Vienuolio mokykla (vėliau pervadinta į A.Vienuolio gimnaziją - aut.pastaba), kurioje aš mokiausi. Kaip žinia, A.Vienuolis yra parašęs kurinį „Užkeiktieji vienuoliai“. Taip simboliškai, mums ieškant klubui pavadinimo, nusprendėme, kad toks pavadinimas mums labai tiktų, juolab kad komandos ir klubo pagrindą sudarė ir dabar sudaro A.Vienuolio gimnaziją baigę vaikinai.

Ar teko gyvenime dar ką nors išbandyti be grindų riedulio?

Taip,teko. Krepšinis, futbolas, mokyklos rinktinėje žaidžiau tinklinį. Šiuo metu, be grindų riedulio, dar žaidžiu sėdimą tinklinį ir atstovauju komandai „Feniksas“. Taigi užsiimu ne vien tik „florbolu“.(angl.floorball – grindų riedulys)

Sportas, kaip suprantu, tau jau tapo neatsiejama tavo gyvenimo dalis. Ar tai netrukdo kasdienybėje?

Asmeniškai man – netrukdo (šypsosi).

7-8 metai grindų riedulyje praktiškai be rimtesnių konkurentų, ne itin dažnos varžybos užsienio šalių turnyruose. Tik pernai turėjote rimtesnę galimybę kaip komanda parodyti Lietuvoje ką mokate ir laimėjote pirmąjį Lietuvos čempionatą bei Federacijos taurės turnyrą. Kokie motyvai tave tiek laiko laikė grindų riedulyje be rimtesnių vietinių varžybų?

Visų pirmą - labai patinka šis žaidimas. Jis nereikalauja labai daug investicijų ir yra uždegantis. Tarkim krepšinis, kuris Lietuvoje yra savotiškas „popsas“, reikalauja tam tikrų kūno duomenų, kaip ūgis, kas „florbole“ realiai nelabai ir turi didelės įtakos. Grindų riedulį aš pradėjau žaisti būdamas 16 metų ir tai man visai netrukdė siekti tobulėjimo šiame žaidime, kas kitoje žaidybinėje sporto šakoje jau butų problematiškiau. Tiesiog norėjau kažkur prasmingai save realizuoti ir kuo ilgiau tuo užsiimu, tuo daugiau didėja ta motyvacija sportuoti ir kažką reikšmingo pasiekti grindų riedulyje.

Lietuvos grindų riedulio organizacija yra dar labai jauna, skaičiuojanti dar tik antrus savo gyvavimo metus. Tu pats esi įsitraukęs į jos veiklą ir esi atsakingas už įvairias mokymo programas ir busimų Lietuvos rinktinių komplektavimą. Kaip manai, ko labiausiai reikia ir kiek laiko reiks, kad šis idomus žaidimas įgytų reikiamą pagreitį ir tai ką išmoko jauni lietuvaičiai galima būtų pademonstruoti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų?

Svarbiausia dabar yra, kad vyktų plėtra. Stengtis sudominti vaikus regionuose, suteikti mokykloms kuo daugiau inventoriaus, papasakoti ir parodyti žaidimo niuansus ne tik jaunimui, bet galbūt ir vyresniems. Parodyti, kad galima laisvalaikiu žaisti ne tik krepšinį, futbolą ar tinklinį, bet ir tokį įdomų žaidimą kaip grindų riedulys. Tai galėtų tapti kaip ir alternatyvą įvairiems salės žaidimams, ypač žiemą, kuri pas mus yra ne tokia jau ir trumpa. O dėl rinktinių pasirodymo tarptautinėse varžybose - tai manau to realiai mes galime tikėtis po kokių 8-10 metų, kada užaugs įvairaus amžiaus jaunimas su tvirtais, teisingais žaidimo techniniais bei taktiniais pagrindais ir jau galės dalyvauti kiekvienos amžiaus grupės (U16, U19, U21 ir suaugusių - aut.pastaba) rengiamose, kad ir Europos antrojo diviziono varžybose. Mūsų federacijos didžiausi veiklos akcentai dabar yra vaikai ir jų pritraukimas į „florbolą“.

Kiekvieno klubo sėkmės pamatas yra vaikų paieška ir jų auginimas bei paruošimas pagrindinei komandai? Ar tavo klube yra tokių planų?

Taip, be abejo. Yra planų dirbti su kai kuriomis Vilniaus mokyklomis. Manome, kad jau pats laikas kalbinti kūno kultūros mokytojus užsiimti vaikų pritraukimu į šią sporto šaką arba patiems taip pat įsitraukti į šį procesą ir sukurti kažkokį fakultatyvą, būrelį ir pastebėjus vieną kitą talentą, turintį gebėjimų ar kokių tai įgimtų savybių, tinkančių šiam sportui, kviesti pas save į klubą tolimesniam ūgdymui ir tobulėjimui.

Sėkmės svajonių ir norų realizavime.

Interviu parengė Elidijus Rajeckas

Andrius Jelaga apie viską

Ryhor Kliveta, 2011.12.01

Prieš FLC Vilnius“UV“ komandos startą Baltarusijos atvirame grindų riedulio čempionate, komandos vadovas Andrius Jelaga papasakojo apie komandą, jos istoriją ir išsakė nuomonę apie būsimas kovas.

- Kaip susikurė Jūsų klubas ir kokiose varžybose esate dalyvavę bei ką pasiekę?
- Oficialiai klubas įkurtas 2003 metais, bet klubo veikla, kaip ir grindų riedulio Vilniuje, prasidėjo 1995 metais, kai A.Vienuolio mokyklos mokiniai pirmą kartą sudalyvavo „Draugų taurės“ turnyre. Šiame turnyre dalyvavo mokyklų komandos iš Vilniaus,Rygos,Talino. Pabaigęs mokslus A.Vienuolio mokykloje, aš pradėjau treniruoti jos moksleivius ir šiai dienai mūsų komandoje žaidžia 10 žaidėjų - šios mokyklos auklėtinių. Tiesa į Minską atvažiuoja tik 9 iš jų. Mūsų klubas dalyvavo turnyruose Ryga Open (2004, 2005), Border Cup (2009, 2010, 2011)Valkos mieste,Latvijoje, Canadien Cup Kocenėje, Latvijoje (2009, 2010, 2011), BAFL (Baltic Amateur Floorball League), Latvian Open (2009). Taip pat buvome pakviesti dalyvauti Latvian Veterans League turnyre (2005, 2006, 2007). 2003 metais organizavome pirmąjį grindų riedulio turnyrą Kaune - SELL Student Games Sport Festival “Sport for All”. Kiekvienais metais, nuo 2009, vasaros pradžioje organizuojame tarptautinį turnyrą Vilniuje - Floorball Challenger. 2010 metais buvo surengtas pirmasis Lietuvos grindų riedulio čempionatas. Jame dalyvavo 5 komandos. Mūsų klubas auksinėmis raidėmis įrašė save į šalies sporto enciklopediją kaip pirmasis Lietuvos grindų riedulio čempionas. 2011 metais laimėjome „Pavasario taurės“ turnyrą, kuri organizavo kitas Lietuvos grindų riedulio klubas. Tais pačiais metais laimėjome ir Lietuvos federacijos taurę. 2011-2012 metų sezono Lietuvos čempionato pirmasis ratas baigėsi prieš savaitę. Laimėję visas tris žaistas rungtynes, turnyrinėje lentelėje esame pirmi. Tokia trumpa mūsų klubo istorija.
- Daugelis Baltarusijos komandų apie Jus nieko nežino ir net neįsivaizduoja apie Jūsų žaidimo lygį, ir ko iš Jūsų galima tikėtis. O Jūs apie mus ką nors žinote?
- Apie Jus žinome tik iš ispūdžių apie vieną komandą ir tai tai buvo Minsko rinktinė, žaidusi Vilniaus turnyre. Taip kad ir mums sunku kažką pasakyti apie baltarusų žaidėjų ir čempionato lygį.
- Kokius tikslus keliate sau?
- Kaip sakoma – pirmais metais reikia tik kojas gerai apšilti, o paskui ir ant pjedestalo galima užlipti. Bet yra vienas gražus momentas visame tame, kad mes ne tik čia žaisim vienas prieš kitą, bet ir atstovausim savo šalį, ir Lietuvos grindų riedulį.
- Varžybų grafikas ateinantį savaitgalį Jūsų komandai gana įtemptas, žaisite 3 rungtynes. Ar užteks jėgų?
- Mes esame dalyvavę turnyruose Latvijoje ir ten yra tekę žaisti po 2-3 rungtynes, tiesa žaidimo laikas ten buvo trumpesnis, bet manau, kad čia atlaikysim tą krūvį. Gruodžio 3-4 d. ture mums bus nelengva, nes atvažiuos tik 11 žaidėjų. Pas kai kuriuos žaidėjus traumos, vienas iškrito visam sezonui, dar kitiems atvykti sutrukdė darbai. Mes visi mėgėjai, todėl negalime 100 procentų atsiduoti tik sportui. Juk reikia galvoti ir apie darbus, šeimas. Sportas - tai hobis, užimantis nemažai laiko, bet tuo pačiu atnešantis ir daug malonumo.

Išversta pagal straipsnį http://www.floorball.by/